Ugdymas

Ugdymo procesas organizuojamas vadovaujantis Kauno lopšelio-darželio „Žemyna“ Ikimokyklinio ugdymo programa (nuo 2025-09-01) (atsisiųsti) bei Priešmokyklinio ugdymo programa (nuo 2022 09 01) , Priešmokyklinio kompetencijų aprašu.

Ankstyvasis ugdymas – skiriamas šeimai, auginančiai vaiką nuo 1 m. iki 3 m. Vaiko raida iki 3 metų labai sparti, intensyvi, netolygi, todėl tėvai ir pedagogai turi gerai išmanyti vaiko vystymosi dėsningumus, kad gebėtų mažyliui sudaryti optimalias ugdymosi sąlygas ir patenkintų svarbiausius vaiko poreikius: emocinius, pažinimo, žaidimo ir judėjimo.

Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo 3 iki 5-6 metų. Ugdymo procesas orientuojamas į vaiką. Vaikai įtraukiami į kūrybinę, sportinę, kultūrinę bei pažintinę veiklą. Dinamiška, informatyvi, psichologiškai ir fiziškai saugi ugdymo aplinka padeda užtikrinti visapusišką vaikų vystymąsi. Pagrindinis vaiko gyvenimo būdas – žaidimas, tai natūrali vaiko būsena. Žaidžiant ugdomi pažinimo gebėjimai, lavinami judėjimo įgūdžiai, susipažįstama su aplinkiniu pasauliu ir savo vieta jame. Žaislai ir priemonės veiklos centruose žadina vaizduotę, išjudina visus pojūčius. Eksperimentuodami, ieškodami ir atrasdami, vaikai patys, savais būdais patikrina, ar tie sprendimai teisingi, pasisemia informacijos. Taip įpranta rinktis, pamatyti, įveikti sunkumus, kritiškai mąstyti ir formuoti sąvokas.

Priešmokyklinis ugdymas teikiamas vaikui, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas ir 5 metų vaikui tėvų prašymu.

Priešmokyklinio ugdymo trukmė – vieneri metai.

Priešmokyklinis ugdymas organizuojamas remiantis Priešmokyklinio ugdymo bendrąja programa. Tėvams (globėjams) pasirašius mokymo sutartį, vaikui grupės lankymas yra privalomas. Grupės ugdomoji veikla yra vientisas procesas, jis neskaidomas ir vyksta integruotai.

Priešmokyklinio ugdymo pedagogas planuodamas grupės ugdomąją veiklą, individualizuoja ugdymo tikslus ir turinį, atsižvelgia į grupės vaikų individualius poreikius. Priešmokyklinio ugdymo pedagogas rugsėjo mėnesį, pagal patvirtintą priešmokyklinio ugdymo modelį, parengia mokslo metų ugdomosios veiklos planą.

Kauno lopšelyje-darželyje „Žemyna“ veikia 10 grupių:

• 2 – ankstyvojo amžiaus (1,5–3 m.);
• 6 – ikimokyklinio amžiaus (3–5 m.);
• 2 – priešmokyklinio amžiaus (5–6 m.).

Įstaiga dirba:

7⁰⁰ val.–19⁰⁰ val. – 2 grupės (1- lopšelio, 1 – ikimokyklinio amžiaus)

7³⁰ val.–18⁰⁰ val. – 8 grupės

Dirbama taikant į vaiką orientuotus ugdymo metodus: montesori (dirba 2 grupės), „Gera pradžia“ (7 grupės) bei Valdorfo pedagogikos (nuo 2025 rugsėjo mėn. 1 grupė).

 

 „GERA PRADŽIA“ METODAS

 

 

„Gera pradžia“ ugdymo metodo grupei būdingi požymiai:

1. Įrengti 7 veiklos centrai: kalbos (integruojama ir virtuali aplinka), matematikos ir konstravimo (statybinių žaidimų), kūrybinių dialogų (menų), tyrinėjimų (gamtos ir jos reiškinių), valgio gaminimo, laisvo žaidimo, ramybės (multisensorinės) erdvės;
2. Grupėje funkcionaliai naudojami metodui būdingi aplinkos elementai: autoriaus kėdė, keliaujantis grupės žaislas, pasiskirstymo į centrus ir „Aš atėjau“ sistemos, grupės susitarimai bei analizuojamo ugdomojo iššūkio, idėjos vizualizacija; taip pat ilgalaikių projektų vizualizacija;
3. Priemonių, skatinančių patirtinį ugdymąsi, matematinius ir gamtamokslinius tyrinėjimus bei skaitymo ir rašymo pradmenų įsavinimą, galima rasti visoje grupėje (raidės, skaičiai ir kt.);
4. Veiklos centrų ribos yra aiškiai pažymėtos lentynomis, molbertais, stalais, grindų užtiesalais ir kt.; „Triukšmingi“ ir „ramūs“ veiklos centrai atskirti vieni nuo kitų; paskirta vieta bendrai grupės veiklai; Veiklos centrai ir ugdymo priemonės yra aiškiai pažymėti (yra užrašai);
5. Ugdymo priemonės sugrupuotos logiška seka ir išdėstytos atitinkamuose centruose;
6. Prasmingai naudojami baldų, grindų, sienų, durų paviršiai; Ugdymo priemonės sudėtos žemose lentynose ir vaikams yra lengvai prieinamos, vaikų darbeliai išdėstyti jų akių lygyje;
7. Numatyta vieta vaiko asmeniniams daiktams, jo ugdymo priemonėms sudėti (aplankalai ir kt.);
8. Veiklos centruose yra naujos, įtraukiančios, motyvuojančios veikti ugdomosios medžiagos, priemonių;
9. Stebimas ženklus tėvų dalyvavimas kuriant ugdomąją aplinką, dalyvaujant projektuose, išvykose, šventėse ir kt. veiklose;
10. Kuriamas savitas grupės identitetas, atsižvelgiant į grupės pavadinimą, sveikatos stiprinimo ugdomąjį prioritetą, etninės kultūros plėtros kontekstą, skaitymo kultūros puoselėjimą, savitų grupės ritualų kūrimą (miego ir kt.);
11. Veiklos grupėje: bendros (ryto ratas, laiko ratas, atsipalaidavimo valandėlės, meninio ugdymo pedagogų užsiėmimai, sporto užsiėmimai, šventės, išvykos); veiklos grupelėse (tyrinėjimai, kūrybiniai, projektiniai darbai, laisvas žaidimas ir kt.); individualios vaiko veiklos.
12. Dienos ritmo elementai: ryto ratas, pasiskirstymas į veiklos centrus, veikla centruose/meninio ugdymo mokytojų užsiėmimai, laiko ratas, veikla lauke, harmonizavimo valandėlė, kt.

 

MONTESORI METODAS

 

 

Marijos Montessori sukurta ugdymo sistema pabrėžia praktinį mokymąsi per patirtį. Daugiausia dėmesio skiriama paruoštai aplinkai, kurioje vaikai gali savarankiškai tyrinėti ir užsiimti tikslinga veikla. Montesori metodas skatina savarankišką mokymąsi, pagarbą individualiems interesams ir praktinių gyvenimo įgūdžių ugdymą.

Montesori metodo grupėje vaikai gali rinktis veiklą iš įvairios kruopščiai parengtos medžiagos. Ši medžiaga specialiai sukurta taip, kad skatintų įvairių įgūdžių, pavyzdžiui, smulkiosios motorikos, problemų sprendimo gebėjimų ir matematinio ir literatūrinio raštingumo ugdymą. Montesori sistemoje labai pabrėžiama tvarkos ir struktūros svarba, kuri padeda vaikui pajusti saugumą ir savarankiškumą.

Montesori sistema taip pat akcentuoja mišraus amžiaus grupių privalumus, kai jaunesni vaikai mokosi iš vyresnių, o vyresni vaikai įtvirtina savo supratimą mokydami jaunesnius. Tokia bendradarbiaujanti mokymosi aplinka ugdo bendruomeniškumą ir skatina vaikus ugdyti empatiją, socialinius įgūdžius ir pagarbą kitiems.

Remdamasi savo ir kitų mokslininkų tyrimų rezultatais, M. Montessori nustatė imliuosius vaiko dvasinės raidos laikotarpius. Jie siejami su atitinkamu amžiaus tarpsniu atsiskleidžiančiais vaiko poreikiais ir gebėjimu suvokti tam tikras išorinio pasaulio reiškinių ypatybes ir ryšius, išryškėjusiu potraukiu ir gebėjimu atlikti tam tikrą veiklą, patenkinti socialinio bendravimo poreikį. Imlieji laikotarpiai nesikartoja, vienam pasibaigus ateina kitas. Jų seka atspindi nuoseklią vaiko dvasinę raidą. Ugdymo procesas, ypač aplinka, ugdymosi priemonės sudaro sąlygas vaikui patirti ir suvokti atitinkamo imliojo laikotarpio galimybes atliepiančią medžiagą. Ji provokuoja tuo laikotarpiu atsiskleidžiančių asmens psichofizinių ir dvasinių galių raišką, laiduoja veiksmingą jų plėtotę. Sėkmingai išnaudodama imliųjų laikotarpių teikiamas galimybes, vaiko asmenybė bręsta, plečiasi jo dvasinė patirtis, proto galios.

Vaiko raidos sampratoje skiriami šie imlieji laikotarpiai: kalbai (0-6 m.), pojūčiams lavinti (0-6 m.), tvarkai (1-3(4) m.), mažiems daiktams (1,5-2,5 m.), judesiui, judėjimui (1,5-4 m.), socialinio bendravimo poreikiui (2-6 m.), muzikai (2-6 m.), asmens orumui (3-6 m.), žodžiams nagrinėti (3-6 m.), rašymui, skaitymui (4-6 m.).

0-6 m. laikotarpiu pasireiškia įgimtas vaiko siekis judesių darnos, todėl ugdyme daug dėmesio skiriama ritmo ir pusiausvyros ugdymo pratimams. Šiame amžiaus tarpsnyje sparčiai plėtojasi vaiko intelektinės veiklos gebėjimai. Judėjimas, daiktinė vaiko veikla tampa pagrindiniais „žmogaus inteligencijos puoselėjimo įrankiais“. Šiuo laikotarpiu vaikas mokosi skaityti, rašyti, skaičiuoti, įgyja žinių apie aplinką, gamtą, socialinį gyvenimą, meną.

Pagrindiniai kriterijai:

• Vaikas yra veiklos centre, savarankiškai ugdosi, laisvai pasirinkdamas veiklą. Ugdymas pagrįstas M. Montessori pedagogikos principu „Padėk man tai padaryti pačiam“. Per tai vaikas vysto savo savarankiškumą, savimonę, atsakomybę.
• Akcentuojamas mokytojo vaidmuo vaiko asmenybės formavimosi procese – pažinti vaiką, jį suprasti ir sudaryti sąlygas reikštis jo galioms. Vaiko raida vyksta dviem kryptimis – fizine ir dvasine. M. Montessori apie mokytoją: „Išmintingas tarnavimas nežemina žmogaus, bet jį kilnina, aukština“.
• Struktūruota Montesori aplinka – atitinkanti vaiko fizinius bei dvasinius poreikius. M. Montessori aplinka yra specialiai paruošta laisvam, savarankiškam asmenybės ugdymuisi, atsižvelgiant į jautriuosius dvasinius plėtros laikotarpius. „Vaikas yra žmogaus formuotojas, jo kūrėjas, jis kuria pats nepaliaujamo veiklumo dėka. Veiklumas turi būti prasmingas. Vaiko dvasia turi rasti aplinkoje reikalingas paskatas – priemones“ (M. Montessori).
• Montesori priemonės padeda vaikui savarankiškai siekti galutinio rezultato, skatina jį susikaupti, tikslingai veikti, prireikus kartoti tą patį pratimą, tol kol bus gautas norimas rezultatas. Montesori priemonės skatina vaiką aktyviai veikti ir pačiam daryti apibendrinimą. Priemonės padeda vaikui pačiam sugrupuoti daugybę patirtų įspūdžių ir apibendrinti gautą informaciją. Per klaidų kontrolę vaikas pats pastebi savo klaidas. „Priemonės turėtų būti vidinio darbo pagalbininkas ir vadovas“ (M. Montessori).
• Tėvai integruoja Montesori ugdymo filosofiją į šeimą, įžvelgdami vaiko gebėjimus, atliepdami natūralų vaiko ugdymosi poreikį. „Namai teikia gyvenimą ir gerovę, globoja ir auklėja“ (M. Montessori).

Mokytojas. Pagrindinis pedagogo uždavinys – skatinti prigimtinių galių sklaidą ir kurti ugdymo reikmėms pritaikytą aplinką. Mokytojas, atlikdamas jungties tarp vaiko ir paruoštos ugdomosios aplinkos vaidmenį, supranta jos reikšmę vaiko asmenybės raidai, išmano pateiktos medžiagos, priemonių paskirtį, moka tiksliai ir kvalifikuotai jomis naudotis. Mokytojas yra vaiko vidinės raidos stebėtojas, skatintojas ir vadovas. Jis ne moko, o vadovauja vaiko saviugdai. M. Montessori pedagoginėje sistemoje mokytoją iš dalies pavaduoja mokomoji medžiaga, kurioje yra numatyta klaidų kontrolė, sudaranti sąlygas kiekvieno vaiko saviugdai. Profesinė mokytojo kompetencija apima pedagoginę psichologinę kompetenciją bei gebėjimą ruošti ugdymosi priemones, pritaikytas kiekvieno amžiaus tarpsnio asmens ugdymo reikmėms. Ugdomoje aplinkoje mokytojas elgiasi tyliai, yra dėmesingas, paslaugus vaiko pagalbininkas. Kantrybė, teigiamas nusiteikimas, gebėjimas padėti vaikui – būtinos mokytojo vidinės savybės.

Ugdymo procesas. Mokytojas vadovauja vaiko veiklai paruoštoje aplinkoje. Individualus, savarankiško ugdymosi principas sudaro sąlygas ikimokyklinio amžiaus vaikui laisvai rinktis ugdomąją medžiagą, laiką ir vietą. Popietinėje veikloje vaikas laisvai renkasi įvairias priemones kūrybiniam žaidimui, veiklai, plėtoja individualias galias.

Ugdomoji aplinka. Ugdomoji aplinka yra skirstoma į 6 ugdymo turinio sudėtines dalis: praktiškieji gyvenimo pratimai, pojūčių lavinimas, kalba, matematika, pasaulio pažinimas, meninis ugdymas. Kiekviena sritis turi pripažintas klasikines ugdomąsias priemones, kurios turi nuoseklumą, eigą ir tai atspindi priemonių išdėstymas aplinkoje (žiūrėti 1 priedą).

 

VALDORFO PEDAGOGIKOS METODAS

Valdorfo pedagogika, įkvėpta Rudolfo Štainerio filosofijos, akcentuoja tris žmogaus sielos veiklos sritis – mąstymą, jausmus ir valią. Kiekviena jų reikalauja ypatingo dėmesio skirtingais vaiko raidos etapais. Valdorfo pedagoginė sistema numato subalansuotą mokymo programą, apimančią meninę ir praktinę veiklą. Jame pabrėžiamas ritmas, žaidimas ir gamtos svarba mokymuisi, atsižvelgiama į vaiko amžiaus tarpsnių ypatumus, ypatingas dėmesys skiriamas vaikų vaizduotei, ir kūrybiškumui.

Valdorfo grupėje daug dėmesio skiriama šiltai ir ugdančiai aplinkai, kuri palaiko vaikų emocinę gerovę, kurti. Mokymo programa įtraukia vaikų pojūčius ir vaizduotę, pasitelkiant pasakojimą, lėlių teatrą ir draminius žaidimus. Į kasdienes pamokas įtraukiama meninė veikla, pavyzdžiui, tapyba, piešimas ir rankdarbiai, kad būtų skatinamas kūrybiškumas ir saviraiška.

Kitas unikalus Valdorfo ugdymo bruožas – gamtos pasauliui teikiama svarba. Žaidimas lauke ir gamtos tyrinėjimas yra labai svarbūs vaikų fiziniam, pažintiniam ir emociniam vystymuisi. Į mokymo programą dažnai įtraukiama sodininkystė, ūkininkavimas ir aplinkosauginis švietimas, todėl vaikai gali užmegzti gilų ryšį su gamta ir suprasti savo vaidmenį rūpinantis aplinka.