O mes jau žinome! Ir ne tik žinome – patys savo rankomis prie duonos gaminimo prisilietėme!
Austėjos, Medeinos ir Gabijos grupių vaikai leidosi į ypatingą kelionę – į Rumšiškių liaudies buities muziejų, kur jų laukė edukacija „Duona ne vėju ateina“. Čia klausėmės tikros istorijos! Istorijos apie grūdą, žmogaus rankų darbą, kantrybę ir senąsias lietuvių tradicijas. O smagiausia dalis? Patys kepėme duoną! Mažos rankytės darbavosi, akys smalsiai stebėjo, o ore sklandė gardus kepamos duonos kvapas. Ir kas galėjo pagalvoti, kad paprastas duonos kepalėlis gali sukelti tiek džiaugsmo, nuostabos ir pasididžiavimo?
Šią dieną vaikai parsivežė kur kas daugiau nei įspūdžius. Jie parsivežė supratimą, kad duona neatsiranda savaime, kad kiekvienas kąsnelis vertas pagarbos, o senosios tradicijos gali būti be galo įdomios net ir šiandien.
Nuo grūdo iki duonos. Nuo smalsumo iki atradimo. Nuo mažų rankelių – iki didelių patirčių!
Ir dabar jau tikrai žinome – DUONA NE VĖJU ATEINA!
